Pirmieji skaitiniai

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ PRADŽIOS KNYGOS
(Pr 1, 26-28.31a)
Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams. Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera.
TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ PRADŽIOS KNYGOS
(Pr 2, 18-24)
Viešpats Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“. Taigi VIEŠPATS Dievas padarė iš žemės visus laukinius gyvulius bei visus padangių paukščius ir atvedė juos pas žmogų parodyti, kaip jis juos pavadins. Kokiu vardu žmogus pavadins kiekvieną gyvą būtybę, toks turės būti jos vardas. Žmogus davė vardus visiems galvijams, visiems padangių paukščiams ir visiems laukiniams žvėrims, tačiau sau tinkamo bendrininko nesurado. Tuomet Viešpats Dievas užmigdė žmogų kietu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną jo šonkaulių, o jo vietą užpildė raumenimis. O iš šonkaulio, kurį Viešpats Dievas buvo išėmęs iš žmogaus, padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. Žmogus ištarė: „Ši pagaliau yra kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ši bus vadinama Moterimi, nes iš jos Vyro ji buvo paimta“. Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu.
TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

3

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ PRADŽIOS KNYGOS
(Pr 24, 48-51; 58-67)
Abraomo tarnas tarė Labanui: „Žemai nusilenkiau ir pagarbinau Viešpatį, mano šeimininko Abraomo Dievą, atvedusį mane tiesiu keliu gauti mano šeimininko giminaičio dukters jo sūnui. O dabar, jeigu ketinate parodyti mano šeimininkui ištikimą gerumą, man sakykite, ir jeigu ne, man sakykite, idant galėčiau pasukti į kairę ar į dešinę“. Tuomet Labanas ir Betuelis atsakė: „Reikalas yra Viešpaties nuspręstas. Mes negalime nieko tau sakyti nei prieš, nei už. Štai Rebeka stovi prieš tave, paimk ją ir keliauk. Tebūna ji tavo šeimininko sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo“. Pasišaukę Rebeką, jie klausė: „Ar nori eiti su šiuo vyru?“ Ji atsakė: „Eisiu“. Tuomet jie išleido savo seserį Rebeką kartu su žindyve, drauge su Abraomo tarnu ir jo vyrais. Laimindami Rebeką, jie sakė jai: „Tu, mūsų sesuo, tapk tūkstančiais miriadų! Tepaima tavo palikuonys savo priešų vartus“. Tuomet Rebeka ir jos tarnaitės pakilo, užsėdo ant kupranugarių ir sekė paskui vyrą. Tarnas tada paėmė Rebeką ir išvyko. O Izaokas buvo ką tik sugrįžęs iš Beer- Lahai-Roi apylinkės ir apsigyvenęs Negebe. Vieną dieną vakarop Izaokas vaikštinėjo laukuose ir, pakėlęs akis, pamatė besiartinančius kupranugarius. Ir Rebeka pakėlė akis ir pamatė Izaoką. Skubiai nulipusi nuo kupranugario, ji klausė tarną: „Kas tas vyras, einantis mūsų link, ten lauke?“ Tarnas tarė: „Tai yra mano šeimininkas“. Tuomet ji, paėmusi šydą, apsidengė. Tarnas papasakojo Izaokui visa, ką jis buvo atlikęs. Izaokas tuomet nuvedė ją į savo motinos Saros palapinę, vedė Rebeką, ir jitapo jo žmona. Izaokas ją mylėjo ir rado paguodos po savo motinos mirties.

TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

4

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ TOBIJO KNYGOS
(Tob 7,6-14)
Raguelis pašoko, pabučiavo Tobijąį ir verkė džiaugsmo ašaromis. Paskui, atgavęs žadą, jis tarė: „Laiminu tave, vaikeli! Esi gero ir kilmingo tėvo sūnus!“ Kai išgirdo, kad Tobitas yra netekęs regėjimo, jį apėmė širdgėla. Apsiašarojęs jis tarė: „Kokia baisi nelaimė, kad toks doras ir geradaris žmogus neteko regėjimo!“ Verkdamas jis apkabino savo giminaitį Tobiją. Dėl Tobito verkė ir Edna, verkė taip pat ir jų duktė Sara. Paskui Raguelis papjovė iš kaimenės aviną ir surengė jiems labai nuoširdų priėmimą. Nusimaudžius, apsiplovus ir susėdus prie valgio, Tobijas tarė Rafaeliui: „Broli Azarijau, paprašyk Raguelio, kad man duotų mano giminaitę Sarą“. Raguelis, netyčia tai nugirdęs, vaikinui tarė: „Valgyk ir gerk, būk šį vakarą linksmas! Juk nėra nė vieno, išskyrus tave, broli, kuris turi teisę vesti mano dukterį Sarą. Be to, aš negaliu laisvai duoti jos kuriam kitam vyrui, išskyrus tave, nes tu esi mano artimiausias giminaitis. Betgi leisk man paaiškinti plačiau tikrą padėtį, mano vaikeli. Esu išleidęs ją už septynių vyrų iš mūsų giminaičių, ir jie visi mirė tą naktį, kai tik pas ją nuėjo. Dabar gi, mano vaikeli, valgyk ir gerk! Esu tikras, kad Viešpats pasirūpins jumis“. Bet Tobijas atsakė: „Nieko nevalgysiu ir negersiu, kol neduosi man, kas man priklauso“. Raguelis tad atsakė: „Tai padarysiu. Ji yra tavo pagal Mozės knygos įsaką. Tavo vedybos su ja buvo nuspręstos danguje! Imk savo giminaitę, nuo dabar tu esi jos meilė ir ji yra tavo mylimoji. Ji duota tau nuo šiandien ir amžinai. Mano vaikeli, tegloboja Dangaus Viešpats judu abu šią naktį ir tesuteikia judviem gailestingumą ir ramybę“. Tada Raguelis pašaukė savo dukterį Sarą. Atėjus jai, paėmė ją už rankos ir padavė ją Tobijui, tardamas: „Imk ją savo žmona pagal įstatymą ir įsaką, užrašytą Mozės knygoje. Imk ją ir vesk saugiai pas savo tėvą. Telydi Dievas jus kelionėje savo ramybe“. Pasišaukęs jos motiną, paprašė ją atnešti rašymo reikmenis. Jis surašė vedybų sutartį, pareikšdamas, kad jis atiduoda ją žmona pagal Mozės įstatymo įsaką. Paskui buvo pradėta valgyti ir gerti.

TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

5

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ TOBIJO KNYGOS
(Tob 8,4-8)
Tobijas, išlipęs iš lovos, Sarai sakė: „Mylimoji, kelkis. Pasimelskime ir maldaukime savo VIEŠPATĮ, kad būtų mums gailestingas ir mus apsaugotų“. Ji tad atsikėlė, ir jiedu ėmė melstis, maldaudami, kad būtų apsaugoti. Tobijas pradėjo, tardamas: „Pašlovintas esi tu, mūsų protėvių Dieve, tebūna šlovinamas tavo vardas amžinai per visas kartas! Tešlovina tave dangus ir visa Kūrinija per amžius! Tu sukūrei Adomą, jam sukūrei jo žmoną Evą, kad būtų jam pagalba ir parama. Iš jų dviejų kilo žmonija. Tu sakei: 'Negera žmogui būti vienam, padarysiu jam bendrininką kaip jį patį'. Dabar tad imu šią savo giminaitę ne dėl gašlumo, bet kilniam tikslui. Suteik, kad mudu rastume gailestingumo ir drauge sulauktume senatvės“. Ir jiedu abu tarė: „Amen! Amen!“

TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

6

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):

SKAITINYS IŠ PATARLIŲ KNYGOS

(Pat 31,10-13.19-20.30-31)

Koks retas radinys sumani žmona, brangesnė už perlus yra jos vertė!

Savo širdį jai patiki jos vyras, ir turi tikrą lobį.

Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu, pervisas savo gyvenimo dienas.

Ji pasirūpina vilnų bei linų ir pluša įgudusiomis rankomis.

Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.

Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
Žavumas – apgaulingas, o grožis – rūkas; moteris turi būti giriama už jos pagarbią Viešpaties baimę.
Duokite jai atlygį už jos triūsą, – teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

7

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ GIESMIŲ GIESMĖS

(Gg 2,8-10.14.16a; 8,6-7)
Klausykis! Mano mylimasis! Štai jis ateina, šokinėdamas per kalnus, liuoksėdamas per kalvas.
Mano mylimasis panašus į gazelę ar jauną briedį. Štai jis stovi už mūsų sienos, žvelgia vidun pro langus, bando įžiūrėti pro pinučius.
Mylimasis mane kalbina! Jis man taria: „Kelkis, mano meile, mano gražioji, eikš! O mano balande uolų plyšyje, uolos prieglobstyje, leisk man pamatyti tavo veidą ir išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas toks mielas ir tavo veidas gražus“.
Mylimasis man, aš jam; dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos!
Juk meilė stipri kaip mirtis, aistra nuožmi kaip Šeolas. Jos kaitra kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna.
Giliausi vandenys negali užgesinti meilės nei potvyniai jos paskandinti.

Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą, būtų tik paniekos vertas.
TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

8

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ SIRACIDO KNYGOS
(Sir 26,1-4.16-21)
Laimingas geros žmonos vyras, jo gyvenimo dienos bus dvigubai pailgintos.
Sumani žmona neša džiaugsmą savo vyrui, ramus ir visapusiškas yra jo gyvenimas.
Gera žmona yra didelė dovana, skirta žmogui, kuris pagarbiai bijo Viešpaties.

Nesvarbu koks jis būtų – turtingas ar vargšas – jo širdis yra pilna džiaugsmo ir jo veidas visados linksmas.
Kaip graži tekanti saulė Viešpaties danguje, lygiai taip gera žmona tvarkingoje šeimoje.
Kaip šviesi šventosios žvakidės šviesa, lygiai taip gražus veidas ant grakštaus liemens.
Kaip auksiniai šulai ant sidabrinių papėdžių, taip lygiai jos gražios kojos ant tvirtų padų.
Mano vaike, saugok sveiką savo jaunystės žydėjimą, neatiduok savo jėgų svetimiems.
Išsirink iš viso krašto vešlų lauką ir apsėk jį savo sėkla, pasitikėdamas savo gera kilme.
Taip tavo palikuonys klestės ir, pasitikėdami savo gera kilme, taps stiprūs.
TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.

9

Skaitovas ar patarnautojas (skaito):
SKAITINYS IŠ PRANAŠO JEREMIJO KNYGOS
(Jer 31,31-32a.33-34a)
Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai Viešpaties žodis, – kada sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kada paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės. O šitokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai Viešpaties žodis, – įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. Ir nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: 'Pažinkit Viešpatį!' Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai Viešpaties žodis.
TAI DIEVO ŽODIS
Visi (atsako): Dėkojame Dievui.